Spausdinti

Mūsų rajonas – švietimo, kultūros, verslo, sveikatinimo, plataus socialinio tinklo, bet labiausiai – žemdirbiškas kraštas. Lietuvos žemdirbiai jau dešimt metų yra Europos Sąjungoje. Kokie pokyčiai šiandien jų darbe ir gyvenime?


2014 m. sausio 1 dienos duomenimis, rajone buvo 3590 įregistruotų ūkininkų ūkių. Rajone yra 16 veikiančių žemės ūkio bendrovių ir įmonių. Didžiausios iš jų – UAB „Grūduva“ – 3383 ha, Lukšių ŽŪB – 3356 ha, L. Stonkuvienės agroserviso įmonė – 3070 ha, Kubilių ŽŪB, Griškabūdžio ŽŪB, Voniškių ŽŪB ir kt.
2013 metais rajone žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravo 3126 pareiškėjai, iš viso deklaruotas daugiau kaip 95 tūkst. ha bendras dirbamos žemės plotas. Rajone dirba 403 jaunieji (iki 40 metų) ūkininkai.
Mūsų rajono žemdirbiai Lietuvoje įsisavinę daugiausia Europos Sąjungos paramos lėšų. Geras tokios paramos panaudojimo pavyzdys - Griškabūdžio, Kubilių, Lukšių, Voniškių žemės ūkio bendrovių pienininkystės kompleksai.
Išskiriami ir Kriūkų seniūnijos gyventojos Romos Mockaitienės pienininkystės, Sigito Stanaičio mišrus ūkiai, ūkininko Antano Blockio, Raimundo Maksvyčio ir daugelio kitų žemdirbių augalininkystės ūkiai.
Ūkininkų ūkiai stambinami ir modernizuojami. Taikydami pažangias javų auginimo ir derliaus nuėmimo technologijas jie nuolat didina derlingumą, tampa konkurencingi Europos Sąjungos ūkiams, nors Lietuvos žemdirbiai gauna apie tris kartus mažesnes išmokas už dirbamos žemės hektarą negu senbuvių ES šalių žemdirbiai.
Žemdirbio sėkmės garantas yra žemė, palanki gamta, įvairūs Vyriausybės ir Seimo sprendimai ir, žinoma, pačių žmonių kruopštus ir ištisus metus nesibaigiantis darbas. Ir didžioji tų darbų dalis – po atviru dangumi. Dėl gamtos anomalijų gresia perversmas žemės ūkyje. Praėjusi žiema buvo išskirtinė. Sniego iškrito labai mažai, šalčiai užtruko apie mėnesį o po to tęsėsi gana šiltas laikotarpis. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad viskas gerai. Gana ankstyvas pavasaris leido žemdirbiams anksti pradėti sėjos darbus. Tačiau praėjusios žiemos padarinius pajuto visos Lietuvos žemdirbiai. Kai kuriuose rajonuose, pvz. Kupiškio, Pasvalio, Pakruojo ir kituose, iššalo ištisi žiemkenčių ir žieminių rapsų plotai, kai kuriose mūsų rajono vietovėse iššalo ir išretėjo žieminių kviečių laukai, reikėjo atsėti apie trečdalį kviečių pasėlių. Nors žieminiai rapsai mūsų rajone peržiemojo palyginti gerai, bet ne visur - yra išretėjusių ir atskirais ploteliais iššalusių pasėlių.
Voniškių žemės ūkio bendrovė neteko apie 300 ha žieminių kviečių, nukentėjo kviečių pasėliai ir kitose žemės ūkio bendrovėse bei daugelyje ūkininkų ūkių. Žieminių rapsų atsėti reikėjo palyginti nedaug, bet nuostolių, be abejo, bus.
Šis pavasaris pasižymėjo neįprastomis gamtos išdaigomis. Keletą dienų būdavo šilta, po to staiga atšaldavo, ir taip kartojosi nuolat. Šiemet, kaip niekada, žieminiai rapsai pražydo balandį, tad gegužės pradžioje buvusios didelės šalnos žydintiems rapsų pasėliams bei sodams gali turėti neigiamos įtakos. Mėnesio pradžioje visiems pasėliams trūko drėgmės. Visa laimė, kad vėliau pakankamai palijo. Atšilus orams, žemdirbių nuotaika pasitaisė, ir visi tikime, kad pavyks išauginti gerą derlių.
Atrodo, yra paprasta išeitis – apdrausti pasėlius ir ramiai miegoti. Deja, daugiau nei du kartus išaugusios pasėlių draudimo kainos verčia žemdirbius rizikuoti ir pasėlių nedrausti. Voniškių žemės ūkio bendrovės vadovas H. Braškys įsitikinęs, kad pasėlius reikia drausti. Žemdirbiams nepriimtina, kad kartu reikia drausti žieminius ir vasarinius pasėlius, rapsus ir javus. Mano nuomone, dažnėjančios gamtos stichijos gali sužlugdyti bet kurį ūkį, manyčiau, kad draudžiant pasėlius valstybė turėtų prisiimti didesnius įsipareigojimus, nes mūsų žemdirbių tiesioginės išmokos yra 2-3 kartus mažesnės už ES senbuvių valstybių žemdirbiams skiriamas lėšas.
Nuo gegužės 1 dienos, kai užsieniečiai jau galės oficialiai pirkti žemę Lietuvoje, tautos išrinktieji klupinėdami reglamentavo vadinamuosius saugiklius dirbamos žemės pirkėjams. Akivaizdu, kad vadinamųjų žemės įsigijimo saugiklių įstatymas nėra tobulas.
Kalbantis su žemdirbiais susidaro įspūdis, kad vieniems šie saugikliai priimtini, kitiems atrodo, jog yra per daug procedūrinių veiksmų – tiek perkantiems žemės paskirties žemę, tiek ją parduodantiems.
Šiuo metu Lietuvoje yra 117 tūkst. 683 žemės savininkai, apie 300 tūkst. ūkininkų ūkių ir 398 veikiančios žemės ūkio bendrovės. Parduodant ar perkant žemę pagrindinį vaidmenį atlieka rajono savivaldybių žemės tarnybų padaliniai prie Žemės ūkio ministerijos, kurie ir organizuoja visas sandorių procedūras, kurios užrunka gan ilgai. Mano nuomone, šiame įstatyme nėra numatyta jokių lengvatų jauniems žmonėms, kurie šiuo metu išvykę į svečias šalis užsidirbti, darbuojasi fermerių ūkiuose. Grįžę jie norėtų nusipirkti žemės ūkio paskirties žemės ir ūkininkauti.
Daugelis saugiklių skirti Lietuvos piliečiams, ir toks įstatymas atsirado dabar, kai rengiamasi referendumui dėl žemės nepardavimo užsieniečiams.
Laikraščiuose apstu skelbimų, kad visoje Lietuvoje perkama žemė, įstatymų rengėjai atmetė žemdirbių (taip pat ir mūsų rajono) siūlymą žemės pirkimą riboti teritoriniu principu. Žemdirbiai siūlė įteisinti, kad pirkėjai dirbamos žemės galėtų įsigyti tik tame rajone, kur jie gyvena, arba gretimose savivaldybėse. Parlamentarai nesutiko pristabdyti valstybinės žemės pardavimo, kol nebaigtas nuosavybės teisių į žemę atkūrimas. Taip pat nepritarė, kad jau pradėtus žemės pirkimo sandorius būtų leidžiama baigti pagal reikalavimus, galiojusius iki gegužės 1-osios dienos. Visa laimė, kad žemės ūkio bendrovės ir kiti ūkiai, kurie verčiasi gyvulininkyste, galės turėti žemės priklausomai nuo laikomo gyvulių skaičiaus. Tokiu būdu nebus sužlugdyta pieno ir mėsos gamyba.
Mūsų rajono žemdirbiai 2014-03-07 vykusiame susirinkime priėmė rezoliuciją, kurią įteikė Žemės ūkio ministrui V. Juknai. Rezoliucijoje buvo siūloma skirti daugiau neakcizinio kuro cukrinių runkelių augintojams, daržininkams, gyvulininkystės ūkiams. Dokumente buvo pasiūlytos ir saugiklių žemės pardavimo užsieniečiams pataisos. Deja, gautame Žemės ūkio ministerijos atsakyme aiškiai matyti, kad į mūsų pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Kiek man žinoma, kuro trūkumo problema bus sprendžiama vieniems mažinant skirtas kvotas, o kitiems jas padidinant. Vienu žodžiu, iš vienų atimant, kitiems pridedant. Toks sprendimo būdas žemdirbiams nepriimtinas.

Tęsinys – po dviejų savaičių.

Pagarbiai
Juozas Bertašius